žaibingas

žaibìngas, -a adj. (1) BŽ248 1. kuris su žaibais, labai žaibuojantis: Žaibìngi debesys DŽ. Žaibìnga audra NdŽ. O saulė svaidė, linkdama žemyn, ties vandeniu raudžius žaibingus rėžius B.Sruog. Tikras žaibingasis perkūnas rš. | prk.: Žaibingas jaunystės ryžtas rš. 2. prk. spindintis, ryžtingas: Tu nedrįsai pasipriešint, žaibingom žvelgęs akim HI.